prieblanda.blogspot.com

Mes tokie vieniši, nereikalingi daiktai... Tarsi atliekos, vertos vien tik šiukšliadėžės. Plačiai užmerktos akys byloja-sunkūs laikai. Metai vieneri lyg vienas juodas penktadienis. Likimo parblokšti, be jausmų ugnelės Ar nachališkų vilionių paveiktos personos Sudegintos viltys, pavogtas tikėjimas, O leidžiamos paros tokios neįdomios... Mes tokie nemylimi... Pasaulio akivaizdoj, Mikro ar makro mūsų skaičius bereikšmis. Visvien nieko naujo rytojus mums nežada, Jei šiandien laimingieji mūsų neįvertins. Mes pasiekėm dugną, giliau nėra kur kristi. Tyliai žingsnis po žingsnio mėtome pėdas. Paskendę underground'e pilki šešėliai... Tau, kvaila šalie, apie mus primins tik vėjas. Vienuolio abitu pasipuošus giltinė Pasibels į mūsų kūnus dalgio ašmenimis... Tik prabėgus tam tikram periodui laiko Tavo vaikai mūsų kaulus surinks... Civilizacijoj ledo, ten kur dar vaikštome, Kaip inkliuzijas gintare jūra dovanoja, Vėjas dovanos deguonies jūsų protui, Kai mus rasite mirusius, prasidės nauja istori

Prarastoji imperija Atlantidos vardu Mano sapnuose iš nauo atgyja. Paskutinę naktį metų senų Atgyja, tarsi vandens lelija. Gėlė, nuolatinė gyventoja ežero, Savo žiedo struktūra ir kvapo galia Pakerėti įstengianti atsparųjį švelnumui... Gėlė, kurios grožiui ribų nėra. Žydi Atlantida tarp aukščiausių ledynų. Vienos nakties miražas pagaliau prisikėlė. Ateinu pas tave, prarastoji imperija. Ateinu pas tave, su viltim rasti meilę. Arčiau tavęs niekada nebuvau, Neįkėliau kojos į tavo tvirtovę. Dar niekada manęs taip neveikė trauka, Nežavėjo tavo paslaptys, mistika, senovė. Nors vieną naktį, tą tamsų laikotarpį, Sapnų karalystėj su vizijom bendrauti... Aš noriu, nors tą vienintelį kartą, Likimo išrinktosios savam glėby sulaukti.

Jūroje akordų šią naktį vėl paskęsiu. Negelbėkit manęs- aš noriu ten likti: Nugrimzti į harmonija alsuojančią bangą, Prigerti ramybės skaidrios ir išnykti. Bent porai minučių akordų jūroje Pamiršti realybę garsų apsupty, Užsimerkti, įkvėpti lengvai decibelų... Pasinerkim drauge, aš tikiu - tu gali. Išlaisvink mintis, nereikia niekur skubėti. Švelniai, iš lėto sumažink savo bėgį. Užsimerk, duok man ranką, jeigu tau nedrąsu- Skrisim dviese prie jūros akordų lengvų.