"Kubeliai sriuboj"
Anksčiau ar vėliau kąsmet mus aplanko pavasaris. Gamtos atgijimas-neatsiejama šio metų laiko savybė. Gamta visada atsigauna, bet žmogus... Žmogus kuriam širdyje ruduo (nuoskaudos, praradimai ir t.t) taip pat gali tarsi atgimti iš naujo. Reikia tik norėti ir to siekti pradedant pokyčius nuo savęs, antraip gyvenimas ir liks lyg ilgas niūrus ruduo.
Būtent apie tai ir yra šis naujausias mano kūrinys, apie tai kad visi mes galime sulaukti savojo pavasario, nesvarbu kokio tu amžiaus(keistis niekada ne per vėlu), svarbiausia, kad tavo širdis tam turėtų noro.
Šiąnakt supjaustysiu tylą kubeliais,
Išvirsiu pavasariu kvepiančią sriubą...
Ir akmenį plautą degtinės lašeliais
Paliksiu ant kelio lyg nieko nebūta.
Sušersiu konteineriui nerimo vakarus-
Banaliausią kūrybą-tai savo eiles...
Ir dainos gimdytos bučiuoti vien pamatus,
Ir knygos seilėtos palieka rankas.
Pabodo eskizas juodai nuštrichuotas,
Promilių laivas stiklinėje skęstantis...
Keičiam formatą-naktis ir balkonas,
Kube