prieblanda.blogspot.com

Dainos tekstas sausio mėn. dalyvavęs dainuojamosios poezijos konkurse "Dainuoju žalią žolę 2011". Deganti jūra, svyrančios rankos Paukštį paleidai, prabilo patrankos. Sniegenos baltos, baltos ir aklos, Jūroj sudegusioj maudosi natos. Šaukštą kakavos, cukraus per pusę... Šimtas puodelių ir mudu „išprusę“. Sugerk motyvacija, tu, pesimiste! Kam tie degtukai knygoj įstrigę? Paukščiai pakilę, dangus išmatuotas. Sąžinės balsas gerai nulakuotas. Lupomis tavo puikuojasi melas. Visuomenėj laisvė, o tau jau bankrotas. Buvai gal nedoras... Savęs pažabotas... Buvai nespalvotas...? Dekoderis blogas... Pried: Žingsnis į priekį ir du atgalios Laimė išeina - trūksta jėgos. Link pabaigos mintimis susilieji - Nėra progreso – meilę pragėrei. Žingsnis į priekį ir du atgalios Pakeisti save neužtenka paros. Link pabaigos mintimis susilieji, O gal dar pavyks ir tu atsitiesi? Saulė pakyla, metai praėjo... Tęsiasi laikas, prireikė vėjo... Tu netikėjai, paukščiai sugrįžo, Sniegas išti...

Priedainis: Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią Vieni kils į dangų, kiti kris į pragarą Kas moka mylėti-to bus viršus Kas meilės nepažįsta po velėna supūs. Atdiduok duonos kąsnį, jei tau jo nereikia Nemesk jo ant žemės, pavalgydink nors kokį vaiką Nejaugi negirdi ką kalba radijas, tv, spauda... Skurdas šiam pasauly gyvas. Reikia keist kažką. Atsigręžk, atsimerk, nevaidink, kad esi aklas Prieš visa tai kas šiuo metu šitam pasauly dedas. Nesakyk, kad tau vienodai, nerodyk vidurinio piršto. Įsikalk! Gimsta vienetai, o dešimtys miršta. Atmink, jog tu esi ne vienas Su tavimi ir manimi-didis ponas Dievas Nejuokink svieto, sakydamas, kad trūksta žado Nejuokink protingųjų ir jau mirusių iš bado. Nedrįsk pakelti rankos, prieš tą kuris tau nieko blogo nepadarė Apsvaigęs nuo bandos jausmo, sakai jog "prisiprašė" Toleruok kitą rasę, nes viskas gali grįžti bumerangu Naudokis savo šansu, kol nieks nepakvietė į dangų. Priedainis: Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią Vieni kils į dangų, kiti ...

Virš miegančio miesto skrenda angelai... Virš miegančio miesto tvyroja rūkas. Čia žmones užmigdė kasdieniai skausmai: Patyčių lavinos bei abejingumas... Rytas ar vakaras, diena ar naktis Padėtis lieka kritiška metai iš metų Bet aš tikiu ir žinau, jog viltis Žus paskutinė, jei meilė sudegtų. Bet mano krūtinėje meilės laužai Dega, negęsta, skleidžia šilumą, gėrį... Virš miegančio miesto balti angelai Nusileidžia ant žemės atvirai pakalbėti. Kai(nors) aš... Pried: Iš skausmo verkiu, Bet niekas niekas nemato Kol meilė tyra Šaltos širdies neatrado. Naktis- mano draugė, O diena- tarsi priešas- Šviesoje tyko blogis, Tamsoje-saugo Dievas. Jie prašė manęs, kad atverčiau akis Žmogui apakintam pykčio, pagiežos... Kitaip virš miesto niekados nenušvis Saulė, nepradings laimę griaunančios bėdos. Jie prašė manęs, pabelsti į širdį Kiekvieno iš mūsų ir atverti duris Įsileisti meilės ir jėgų, kad pakilti Ir paukščio sparnu apskriet likimo kliutis. Pried: (2x) Iš skausmo verkiu, Bet niekas niekas nemato ...