prieblanda.blogspot.com

Rankos lyg surištos, o pats - kaip ant kryžiaus. Dovanų dar norėčiau širdies paralyžiaus... Tik vaistų nereikia - bevaisė ta chemija. Etanolis, tabletės ir klaidžioju vėjyje. Labiau naturaliai, mažiau dirbtinumo - Ne vienas keleivis dėl šito suklupo. Įstrigo, įkalino vėjas, nepaleidžia - Kilti beprasmiška, stengtis per kvaila. Nejusdamas žemės einu per rugius Blakstienomis gerdamas saulės lašus... Aplenkdamas toly nugrimzdusį kaimą, Aš dar ant žemės, o mintys išeina. Anapus tvoros, kur paminklai alsuoja Kerpėm apaugę, gyvuosius vilioja, Girdisi šventas skambėjimas varpo. Aidi nostalgiškai, visko užteko... Traukiu į vakarus amžino atilsio - Tryliktas mėnuo laimę nusavino. Tik geliantį skausmą suleido į širdį... Sveikas, gyvenime, einantis mirti.

Ir vėl nauja diena kaip daugelis kitų. Pašto dėžutėj reklamą randu. Picų kuponai, jechova ar "špaklius"- Milijono tiražas ir sunkmečio pančius... Skrodžia per pusę ironiškas juokas- Bapkių nėra, bet nesąmonės klojasi Kelią į dėžę su makulatūra: Firmoj, pašte ir į manąjį butą. Tokia procedūra - diržai suveržti, O lakmusas plaukia, stabdyt negali. Viena gerai - šiluma garantuota Žiemai aplankius kvadratinį plotą. Kai popieriaus kiekis įgaus deficitą, Kapšas metalo matys 1 litą, Ieškosiu to vieno vienintelio kūno- Daugelio trokštamo animos turto. Durys atvertos, ateik į svečius... Raktą pasuk - atrakinsi jausmus. Drąsiai užeiki, vienatvė nekanda- Draugiškai tiesia sušalusią ranką.

Ar pameni tą vasarą akacijų alėjoj, Kai po medžiais pasislėpę vienas kitą glamonėjom? Bėgome nuogi per lietų, basomis per balą... Niekas nerūpėjo. Svarbu, kad mudviem būtų gera. Ar pameni saulėlydžius rugsėjį palydėtus, Kartu ant jūros kranto, ir vakarus žvaigždėtus? Ar pamenį bangų ošimą, meilės pilną tylą, Mėnulį besišypsantį ir paukščių taką ilgą? Pried: Skęsta žvakėse tamsa. Mes ir vėl aistrų fone. Trapių akimirkų glėby Gera būti su tavim. Sudegti noriu tavyje- Tyriausios meilės liepsnoje. Paskęsti jūroje jausmų... Tik tu ir aš, tik aš ir tu. O žiemą, kai snaigės sidabrinės šoka tango, Ar pameni momentą, kai ranka virpėjo rankoj? Senamiesčio stogais bėgom ryto pasitikti... Dviese bandėm saulę iš padangių žemėn nukabinti. Kiek kartų pavasaris man beldėsi į širdį Tuščias ir beprasmis, norėjosi išnykti Grožyje gamtos, kol tu neatėjai Į mano vienišą pasaulį, aš vėl gimiau naujai. Pried: (2x) Skęsta žvakėse tamsa. Mes ir vėl aistrų fone. Trapių akimirkų glėby Gera būti su tavim. Sudegti