prieblanda.blogspot.com

Apvirto traktorius ratais į dangų. Paslydo ant skreplio ir išbarstė dantis. Guli ir klausosi alyvos čiurlenimo. Guli ir mąsto ar visa tai kas surinks. Ar kas nors sulaikys nuo kelionės į viršų, Kai jau padangos skverbiasi į traktorių meką? Kur mašina, kuri spjaudosi žvyru Ir kosėja dūmais nepagarbiai į ledą? Praėjo para panaši į savaitę. Pakelėj – kiek apgirtusių snaigių skara. Bet pusnys išgąsdintos bijo sugrįžti - Į žvalgybą susiruošia balandžių pora. Krebždėti prie traktoriaus – ne turkštis baloj. Tai lyg gauti batono autobusų stoty. Bet juk čia ne stoties užpuolimas, brangieji! Gal tik švyst, keberiokšt ir alyvoj mirksti? Nukiūtino dviese viens kitam iš paskos Pro į ledą tvirtai įsikibusias nuorūkas... Pakrypo galvelės prie monstro galvos, O tam jau "labanakt" (nebedreba kūnas). Pribėgo pikta krokodilo oda Ir nutraukė balandžių romantikos aktą. Su ja – egzorcistė pavadėlio kudla. Nei mur nei au au nepataiko...

Kovo 19-tą dingo mano šuo, O vakar mėnulį ant stogo stebėjom. Ir rūkėme žolę, ir bandėme lot, Kai į savo kaimynę nuogutę žiūrėjom. Kubietiški dūmai mus mafija pavertė. O gal tik drambliukai skraiduoliai mes buvom, Kuriems parašiutai nebuvo išduoti Ir šitą pamiršę ant žemės suklupom. Nukritę nuo stogo ilgai nesikėlėm. Reginio tokio kasdien neišvysi. Rasos prisigėrę ilgai neužmigom - Tos dieviškos kojos paskatino klysti. Visai nepajutome girgždesio durų. Visai nepajutom ir miego atakos. Girdžiu tavo balsą, mano kaimyne. Atrodo sapnuoju, bet paliečia rankos. Ir šuo kaip drugelis iš kiemo pabėgo - Skrido per tvorą fantazijos nešamas. Dingo, rytoj - neabejoju sugrįš. Ir jam reikia meilės, tikros - ne per pasakas.

*Tai humoristinis mano kūrybos eiėraštukas,kuris buvo skirtas mokykloje,birželio pradžioje,vykusiai poezijos šventei. Jis gimė netikėtai ir įvairioje apklinkoje. Vienas stulpelis-autobuse,kitas-klaidžiojant po miestą su telefonu rankoje,trečias-dar kitoje vietoje. Na o ar šis eilėraštis vertas vadintis eilėraščiu spręskite jūs. Eina Mikė takučiu, Su granatų krepšeliu, Koją kelia,pėdą mina, Mintys po minties vis kyla. Traukia Mikė pas Knysliuką. Tiesiai tiesiai per laukus. Oi sprogdins paršelio namą! Karas pasaulinis būs. Mat kadaise buvo Maša, Šių dviejų draugų pana, Ar ironiška ar keista, Bet meilė buvo jai tikra. Ir pakėlė Mikė vėją- Pasklido gandas-Maša jį palieka. Su Knysliuku slaptai vestuves jau planuoja Ir Mikei Pūkuotukui smegenis pudruoja. Dabar jau Mikė pas paršelį Ir po langais granatas meta, Bet tai jis daro nesėkmingai- Granatos nuneša jam ranką.

*Niekada to nebeandykite daryti namuose su savo augintiniais. O ypač tada,kai lauke toks negražus ir šaltas oras. ;) Sugalvokite padorią bausmę jums prasikaltusiam augintiniui. Eilėraštis-komiškas,su žiupsneliu juodojo humoro prieskonio. Silpnų nervų žmonėms patartina neskaityti. ;) Labas rytas,zuiki,mano! Su garuojančia kava Aš skubu prie tavo lovos "Biški" basas,"Biški" ne. Aš žinau-tu tingi keltis Po "kaldra" taip šilta gera, O už lango toks šaltukas, Ciūcius dantimis kalena. Šiandien rytą kūriau pečių: "Suvariau" glebuką medžių, Kiaulėms ėsti padariau Jei norėsi-liks ir tau. Pusryčiams-kepiau omletą Porą 'kiaušių" su Vegeta Čiut ant stalo neprivemiau Kai kažkokį š užėdžiau. O tas š-plaukai nuo Miciaus, To prakeikto juodo "kiciaus" Mat šokęs ant spintelės buvo Ir plaukų keptuvei kliuvo. Tad Miciukas jau uždurų: Atlieka bausmę,šąla,žiauru. Tik tu nepergyvenk,mieloji, Nudvės-parnešiu kitą. Sorry!

Tu tokia graži kaip laukų gėlė Vos tave pamatau man širdį varsto strėlė Amūras tik verčia mylėti tave Nors seniai jau žinau,kad mūsų meilei "chana".   Išspyrei mane pro savo buto duris Ok,atsiprašau,buvau gyvulys, Kai savo meile ne žodžiais, o veiksmais įrodinėjau. O kai nieko nesigavo-ant taves pirštą dėjau.   Įsileisk vidun,man šalta nesmagu Pagaliau atsitokėjau kaip gyventi turiu Prašau,nesipkjaukim kaip šuo su kate Rameks,mažute. Aš kitoks jau.Taika!