prieblanda.blogspot.com

Linkiu labos nakties, nors žinau, kad dar ilgai neužmigsiu. Vėl mp3 grotuve skambės kūriniai su manosios dabarties akcentu, o aš rymodamas prie tuščio languoto popieriaus lapo lukštensiu savo liūdesį. Ir taip kiekvieną naktį, iki tol, kol pajudės pirmieji autobusai gabenantys keletą tonų miestiečių, o dirbtinas gatvių šviesas pakeis rytmetinės žaros. Dabar pusė 5 ryto, negaliu užmerkti akių. Gal chemijos perdaug? O gal dėl to, kad tavo siluetas vis dar gyvena mano vaizduotėje ir aš taip noriu, kad būtumei realiai apčiuopiamu objektu. Pažvelk į rūko skara apgaubtų medžių vir šūnes. Matai, kaip neužleidžia savo pozicijų ruduo? O šiai minutei – pakeisk regėjimo kryptį, išmainyk viršūnes į tai ant ko stovi, tai kuo kasdien vaikštai pirmyn atgal. Visur balta, visa ž emė - žiemos gniaužtuose. Net šiurpulys per kūną nuėjo, tiesa? Taip greitai bėga laikas... Viršūnėse vis dar miniatiūrinė kruopelė rugsėjo: su kvailai besišypsančia saule, ant šakų pasikorusiu džiaugsmu ir Tavimi

Sveiki, skaitytojai! Pagaliau, po 4 mėnesių pertraukos, turiu Jums kūrybinių naujienų. Gerų ar blogų palieku spręsti Jums. Tai ką netrukus skaitysite buvo parašyta vakar net nesitikint apie tai parašyti ir tuo labiau viso to pabaigti. Tai galiu vadinti eksperimentine kūryba, nes nieko panašaus iki šiol nėra tekę kurti. Jeigu tai bent šiek tiek patiks, stengsiuosi užbaigti ir kitus, seniau pradėtus, panašaus stiliaus darbus. :) Gero klaidžiojimo minčių labirintais. :) ******* ***** ******* ***** ******* Kokia "skani" ta mirtis... Ypač kuriama Europos ekologų. Myliu tuos suknistus tris skaičius prie vienos išsižiojusios ir apydvasniai atrodančios raidės. Myliu su pusryčiais, pietumis ir vakariene. Mankštinu žandikaulį ir džiovinu akis šluostydamas jomis etiketes su instrukcijomis - iš ko susideda viena ar kita supermarketo bomba, kurią, nors ir kaip nenoriu, per prievartą turiu į save paleisti. Ir taip sav