Pranešimai

Rodomi įrašai nuo gruodis, 2014

"Pasakyti "ne"

Vaizdas
Kiek kartų dar bus „Taip“, kol nepasakysiu „Ne“? Ir kas bus šito faktorius? Pašlijus sveikata? Kiek kartų tu norėsi tobulybės, bet negausi? Aš tau atsuksiu veidą, bet tu trenksi man per ausį. Silpnesnio neužjausi, nors ir pats tu ne stipriausias. “Šypseną sukurk!“ Bet ji tau nežiba kaip auksas. Ir kaip man sumeluoti, kai tiesa akivaizdi: Linkiu tau solidumo, o tu tik kur pašikt? Ne mano problema, kad savo rūbų nesuderini, Kai stebiu tave pro žvitrią objektyvo akį. Talpinu tave tvarkingai į aštuonis gigabaitus Tik kodėl tu toks dar mažvaikis, o mano žodžiai taikūs? Tai visgi ar galėčiau tau pasakyti „Ne“ ? Taip, jei tavo mąstymas pasaulinė skola Ir nesuvoki, kad viskas turi savo pabaigą... Laukimas lyg galąstuvas visas mintis paaštrina. Galiu ištarti „Ne“, bet tikriausiai ne dabar - Galbūt rytoj, poryt.. Dėl atostogų nevark. Galiu ir šią akimirką, tiek sau ir tau pačiam. Tik žinau - po vieno „Ne“   jau reikia oro išgyvent.

"Numirėlių gėlės"

Vaizdas
Dėdės ir tetos, kas gatvėj, kas teatruose... Tai aš, mano švarkas ir puokštė nuvytusių. Ar laukėt manęs nors arbatos maišeliuose Vandens sutaršytas savo jausmą išryškinu? Dėdės ir tetos (sūnūs ir dukros), Tai aš, tas balsas iš du šimtai vienuoliktos Palubėj pasitikęs paskutinį gimtadienį, Lyg skraidantis kilimas nuo lovos prie lovos. Ne košė iš kruopų ir tabletinio įdaro Ar vėjo sparnai mano širdį sudraskė... Palūžo morališkai fiziškai stiprūs Ir jau nebesuvokiu, kur dabar mano laisvė. Ar ji vis dar ten pataluos pasilikusi Ar vaikšto koridoriais ir ieško manęs? Gėles kaip pamerkti į akių lašelius, O tarp girgždesio durų nepamiršti vaidmens? Aš basas ir alkanas, pavargusiu veidu... Skirtingai nei kūdikis – be motinos gyvas. Nors odą nusagstė mėlynės ir žaizdos, Nėra taip blogai, jei tu kažkam orientyras. Dėdės ir tetos, kas gatvėj, kas teatruose... Neleiskite sau sutrupėti ir išnykti. Jūsų laisvė viena - kaip ir mano žydėjimas Puokštės nuvy