prieblanda.blogspot.com

Tamsoje, be eilučių apie šviesą, su šlepetėmis, Ant kliliminės dangos jaučiu pajūrio akmenis. Lenkiuosi paimti -  tik stiklinė ant šono... Išlieju ir nesurenku fantazijos kodo. Lašų - po vieną ir po du - kaip sugeria kaimyno čerpės. Kalbuosi su savim, kai buvusioji - link plaštakės, Su tirščiais kavos, ir bast į stalo kampą. Kvailas aš kartais, kaip ir tu su viagra. Po mano kojom akmenys, po tavo - bičių turtai. Vaškine figūrėle, kelyje ugnies liežuviai. Atsargiai, apsirenk, ištirpti tau negalima, O aš išliksiu moliu ir kabinsiuos į gyvenimą. Kruvinais smilkiniais, nudraskytais nagais, Per karštį ir pūgą nepramintais takais... Klupsiu ir kilsiu, gal užmigsiu po amen. Juk niekas nestato paminklų drugeliam. Niekas geruoju neminės tavo vardo. Galbūt ir manęs nuo spalvotų lig emo. Angliarūgštės vienetai nuoširdžiai gedės, O dešimtys tavo, ar turi širdies?

Išprotėjau, papjovė, linksmai supakavo, Paspyrė link durų, pabeldė ir dingo. Atvėriau savaitgalį (kruvinas džiaugsmas), Pažiūrėjau keistai: "Gal paslėpsiu tai spintoj." Pažiūrėjo kaimynai pro rakto skylutę. Degtinės dar liko - už amžiną atilsį! Euforija laiptinėj, dūšiai palaima... Tik kraujyje skęstam - visi pas ugniagesį! Surinko kvėpavimą, stuburą, šonkaulius... Atrado akis kampuose panardintas. Teftelių tomate jau smegenys mirksta. Mūzai kryželį - iš manęs tik archyvas. Tinklaraščio formoj gabalėliai minčių Juokingai liūdnų, nesujungsi į vieną. Pas kaimyną slaptažodžiu kirvio pabelsk Tik sau nemeluok - pagaminkit šaltieną. Paskambinkit hakeriui iš Varšuvos centro. Tekapoja klavišais virtualiąją mėsą. Turiniu spintos gražiai padėkokite, O visa kita į pelenus tegul būna nudvėsę.