"Ant batraiščių kilpos"
Ant batraiščių kilpos pasimatymai mūsų, o kilpa virš zonos juodųjų avių. Kur užklumpa saulėtekiai pusnuogę naktį, lunatikams laisvė žvaigždyno mąstu. Mes bėgam į saulę be vaško sparnų, Nuo arbatos maišelio nutrūko ir vizijos. Dyla plaukai nuo masažo minčių. Ir kas bus po mūsų jei į praeitį trinamės? Sekundei sustojame – žvilgsnis į debesį. Spurda dangus pagal Richterio skalę. Juodosios avys pakeliui į namus spinduliais apkabins ar užmuš su pagalve. Gravitacija glaudžia išblyškusį veidą, bet veidas lyg magnetas - avims iš paskos. Ant batraiščių kilpos nenoriu sugrįžti. Tik kaip pasakyti, jeigu aš - be kalbos.