prieblanda.blogspot.com

Vieną 2008-ųjų vasaros naktį gimusios mintys. ;) Jau išsiskyrė mūsų keliai. Iš meilės uosto jau plaukia laivai. Saulė leidžiasi ir vakaras artėja... Paskutinį kartą mūsų akys susilieja. Paskutinį kartą mes matom vienas kitą. Paskutinį kartą pasakykim tai, kas nesakyta, Kas gulėjo ant šrides ir ašarą spaudė, Būtent šio momento visą gyvenimą laukė. Ir nors valandėlei kartu patylėkim, Rankom šiltom vienas kitą apglėbkim, Prisiminkim, kas gero drauge mums nutiko Paskutinį kartą, nes jau nebus tokio kito.

"Kai matau tave šalia" Vėl rytas, vėl nauja diena Aš toks laimingas, kai matau tave šalia Besišypsančią, miegančią dar sapnų karalystėje Rožinių iliuzijų pintoje platybėje Miegok, mano meile, valdove jausmų Miegok, neatmerki dar savo akių Kokia tu graži kai miegi ir alsuoji Tavim atsistebėti širdis mano nori. Tavo lūpos atrakina tylos vartus, Pasaulio, kuriame kiekvienas žodis nustabus O tavo žavios akys, tarsi sielos veidrodis Kaip jūroj švyturys-didelis ir kelrodis. Žvaigždės plaukuose ar saulės spinduliai Tinka tau labai ir tu atrodai nuostabiai Žvilganti oda- saldi lyg karamelė Visa tai manoj širdy meilę tau sukėlė Pried: Stand by me Tu man esi viena širdy Tu graži ir tyra Lyg pirmos ašaros dangaus pavasarinej žolėje Jei saulę pasiekčiau, ją tau dovanočiau, Žvaigždes surinkčiau-su meile atiduočiau Rytas, vakaras, naktis ar diena Žiema ar vasara aš myliu tave Skiriu šiuos žodžius tau mano, mergaite, Mažoji princese, gražuole, karalaite... Nors aš gal pabaisa, bet širdį tur

"Mergaitėms 2009" Ir viens, ir du, ir trys, keturi, Penki, šeši, dainuojame visi Jauni, seni, maži... Kas tik gali, kas tik moka, Kas netingi... Visi šoka. Mačiau už kampo Rimą Gerai ji pešė Primą Korniuška to norėjo, Bet Rima fuck'ą dėjo. Kur buvus, kur nebuvus Pribėgo sesė Rita. Prieš tai jinai paklojo Metus taupytą litą. Ant pakio cigarėtų, Ji vėl juos leist galėtų, Jeigu sesutė Rima Sveikatos dar turėtų... Chana bus greit Rimutei Mergikei tai mažutei Korniuška greit gaus komą Baigs dainą šią įdomią. Pried: Oi Rima, Rima, Rima Nerauk su Korne Primą Nelaidyk bapkių Rita Ant dūmo bent po litą Kamile, saugok šunį, Tą kiemsargių čiulpiką, Kai Bira savo tačkoj Nuoga per kaimą mina. Kamilės ciūcka Zulis Karočia toks gerulis Iškrypęs nuo gimimo Dar mažą pi*t mokino... O Birutė didžiakrūtė Kelių plaštakė blemba Mamos bulkinę gavus Pro mano trobą skrenda. Štai tokios mūsų mergos Raseinių krašto terbos Gyvena trali vali Kas dieną rengia balių Tik su bernais flirtuoja Akis sprog

Štai ką pavyko rasti pasirausius po savo rašliavą gamintą 9 klasėj. Gerai nežinau, bet turbūt šis kūrinys yra pats pirmasis kiek rimtesnis mano prisilietimas prie eilėraščių kūrimo. Tai buvo laikas, kada net negalvojau, jog ateityje griebsiuos šio amato. Nuo pat gimimo iki mirties Mes esam skirtingi ir esam panašūs Kažkuo mes išsiskiriam. Gal dėl savo širdies? Vis dar sugebam gėrį parodyti? Gal vieninteliai mylime artimą žmogų? Gal vieninteliai šilumą, meilę jam rodom? Gal dėl to, kad pasaulį mes matom spalvotai, O kitiems vis dėl to jis atrodo miglotai? Nors esam skirtingi ir esam panašūs, Visai kaip sapnai-siaubingi ir gražūs, Beprotiškai laimingi, surūgę, neramūs Mes esame žmonės ir turim būt kokie esam. Pralaužkim ledus: nesantaikos, pykčio... Pabūkim geri ir švelnūs truputį Susimąstykim ką darom nors kartą gyvenime. Juk gyvenam tik kartą šitam margam pasaulyje.

Šiandien užsiminiau vienai draugei, kad iš jos nugyvento gyvenimo meilėj būtų galima parašyti ko ne visą dainą. Ji juokaudama skausmingai ištarė, kad visas jos gyvenimas, kaip viena didelė muilo opera. Čia liejasi meilės per kraštus, o čia - neištikimybė. Viena diena tau dovanoja nepakartojamus nuotykius, kitądien tenka iš sielvarto kramtyti "raminamuosius", kad trumpam pabėgtumei nuo gniuždančios realybės... Išvada: Gyvenimas yra spalvotas. Reikia mokėti jį gyventi. Šis eilėraštis skirtas kiekvienam iš mūsų tam, kad suvoktume, kokios mes esame trapios būtybės, kaip turime vieni kitus mylėti ir saugoti, o ne atsukti nugarą, kada musų draugus ar artimuosius aplanko negandos ar vienatvė. Vienatvės valanda, tabletės saujoj, Širdis sužeista ir litras kraujo, Krenta ant popieriaus posmų eilutės, Tirpsta, išnyksta valandos ir minutės... Tyla - tavo draugė, vienintelė guodėja Kitų draugų nėra šalia-tavęs jiems niekad nereikėjo Dabar tavo mintyse - greita savižudybė Nematai prasmė