"Vienatvės valanda"

Šiandien užsiminiau vienai draugei, kad iš jos nugyvento gyvenimo meilėj būtų galima parašyti ko ne visą dainą. Ji juokaudama skausmingai ištarė, kad visas jos gyvenimas, kaip viena didelė muilo opera. Čia liejasi meilės per kraštus, o čia - neištikimybė. Viena diena tau dovanoja nepakartojamus nuotykius, kitądien tenka iš sielvarto kramtyti "raminamuosius", kad trumpam pabėgtumei nuo gniuždančios realybės... Išvada: Gyvenimas yra spalvotas. Reikia mokėti jį gyventi.

Šis eilėraštis skirtas kiekvienam iš mūsų tam, kad suvoktume, kokios mes esame trapios būtybės, kaip turime vieni kitus mylėti ir saugoti, o ne atsukti nugarą, kada musų draugus ar artimuosius aplanko negandos ar vienatvė.

Vienatvės valanda, tabletės saujoj,
Širdis sužeista ir litras kraujo,
Krenta ant popieriaus posmų eilutės,
Tirpsta, išnyksta valandos ir minutės...

Tyla - tavo draugė, vienintelė guodėja
Kitų draugų nėra šalia-tavęs jiems niekad nereikėjo
Dabar tavo mintyse - greita savižudybė
Nematai prasmės gyventi,nemato ir gyvybė.

Krenta žodžiai kaip lapai nuo medžių
Pasamonėj vis kirba nuoširdus "Atleidžiu"...
Bet tau taip skaudu, atleisti nenori
Ir vienatvės valandoj nebyliai vaitoji.

Rimuoji eiles - greitai ir sklandžiai
Ranka nors pavargo - neįsakysi širdžiai
Ji lieja jausmus, ašaras karčias
Rimuoji eiles, bet užteks jų kol kas...

Nukrinta nuo stalo popieriaus lapas
Vienintelis šią akimirką tau niekuo nekaltas
Pakėlęs jį nuo žemės įmeti į stalčių
"Užteks man to skausmo. Nebereikia jau. Ačiū"