prieblanda.blogspot.com

Visas mūsų gyvenimas - vienas ilgą laiką trunkantis, neturintis reklamos ir jokios televizijos netransliuojamas žaidimas-loterija. Norime mes to ar ne, mes privalome jį žaisti nuo tos akimirkos, kai ateiname į šį pasaulį. Jeigu atidžiai kontroliuosime žaidimo eigą, tada mes drąsiai galime teigti, jog esame nugalėtojai, bet jeigu mes visą žaidimą stebėsime tik pro pirštus, o blogiausiu atveju, visiškai į tai nekreipsime dėmesio, pergalės skonis taip ir liks nepajaustas. Nugalėtojai triumfiuos, nes jiems atiteks geriausias prizas - dangaus karalystė, o kas laukia pralaimėtojų? Geriau būtų to nežinoti, tačiau tenka pripažinti, jog tai - kelionė amžiams į raudonųjų demonų teritoriją, ten, kur žodis "laimė" tampa visiškai svetimu ir tuščiu. Šiuo kūriniu siekiama atverti akis tiems, kam galvoje ir kišenėse švilpia vėjai ir nors minutei priversti susimąstyti dėl savo poelgių. Kuo daugiau bus susimąsčiusių ir pasiryžusių atlikti išvadas bei priimti tinkamus sprendimus, tuo bus

Tai- naujausias mano gaminys pagardintas japoniškos aplinkos ir kariškų detalių prieskoniais. Skanaus visiems! : ) --------------------------------------------------------------------- Už ligoninės lango siūbuoja sakura... Ekspedicija mūsų pasibaigė čia. Guliu ant lovos krašto su peršauta koja, Pro duris atkeliauja mano kava.... Puodelyje, tirščiais juodais "tiuniguotame", Ir tu šypsodamasi: "Šelmi, ilsėkis..." Karšta ir skauda, bet tu, mano nuomone, Vaistas geriausias, nuostabiausias pavėsis. Puodelis jau tuščias, rankose popierius... Pirštai sustingę kažką bando kurti. Po akimirkos ima ir ten, kur ventiliatorius, Paukščiai nebylūs pakyla į pražūtį. Pakyla ir skrenda iš mano delnų Baltos origami gervės. Skrenda aukštai, ligi pat lubų- Įdėjau į popierių meilės... Skrenda, paglosto lubas išdidžiai, O nutūpdamos - griūvančią sieną Šalia mano lovos - geltoni spinduliai. Šalia - pamatau naują dieną. Tekančios saulės ugniniam fone, Šalyje, po svetimu stogu... Su peršauta