"Loterija"

Visas mūsų gyvenimas - vienas ilgą laiką trunkantis, neturintis reklamos ir jokios televizijos netransliuojamas žaidimas-loterija. Norime mes to ar ne, mes privalome jį žaisti nuo tos akimirkos, kai ateiname į šį pasaulį.
Jeigu atidžiai kontroliuosime žaidimo eigą, tada mes drąsiai galime teigti, jog esame nugalėtojai, bet jeigu mes visą žaidimą stebėsime tik pro pirštus, o blogiausiu atveju, visiškai į tai nekreipsime dėmesio, pergalės skonis taip ir liks nepajaustas. Nugalėtojai triumfiuos, nes jiems atiteks geriausias prizas - dangaus karalystė, o kas laukia pralaimėtojų? Geriau būtų to nežinoti, tačiau tenka pripažinti, jog tai - kelionė amžiams į raudonųjų demonų teritoriją, ten, kur žodis "laimė" tampa visiškai svetimu ir tuščiu.

Šiuo kūriniu siekiama atverti akis tiems, kam galvoje ir kišenėse švilpia vėjai ir nors minutei priversti susimąstyti dėl savo poelgių. Kuo daugiau bus susimąsčiusių ir pasiryžusių atlikti išvadas bei priimti tinkamus sprendimus, tuo bus tik geriau, nes niekuomet negali žinoti, kada pasibaigs mūsų loterija.

Gyvenimo loterijoj - tik vienas bilietėlis.
Vienas ir tas pats - laimingas arba ne.
Savaitėmis buvimo šiam pasaulyje nupirktas....
Pergalė-dangus, o pralaimėjimas-kančia.

Giliai po žeme-juodadarbių buveinė
Ir jos prižiūrėtojai-idiotai velniai.
Kuria tau pirtį, ar šiandien ateisi
Vanotis ir likti su jais amžinai?

Dangaus karalystėj alyvuogės noksta,
Vynas saldus pas karalių rūsy,
O ilgakojės dievaitės elegantiškai šoka...
Šoka ir tuo atsistebėt negali.

Ką pasirinksi - pirtis tave tenkina
Ar žavios dievaitės, gracingos vilioklės?
Bilietas tavo ir teisė tau rinktis:
Nori į dangų ar šėtono hipnozės.

Visa tai žaidimas, lyg ruletė kazino -
Procentai vienodi tavo naudai ir fiasko.
Kaip atsidėkosi amžinajam Tėvui,
Kol tavoji istorija neįžvelgė taško...

Kol karštos tavo pėdos žemėj neataušta,
Laisvai gali tikėti arba kaltinti Kūrėją.
Nuodėmę atlikti ir į bausmę nusispjauti...
Tik pergalė doriems, ne tiems, kas blogį ėda.