Pranešimai

Rodomi įrašai nuo spalis, 2010

"Ištikimybė"

Vaizdas
Mirtinas grožis tavyje pakerėjo, Tobulos linijos į nuodėmę veda. Kas kartą ant kelių lyg pakirstas vėjo, Medis nulūžta, klumpu, bet man gera. Aš nejaučiu gėdos ant kelių klūpėdamas. Jaučiuosi lyg būčiau devintam danguje... Angelas puolęs prieš savo dievaitę, Nusidėjęs dėl progos pažvelgti į ją. Rojaus sode, kur žalčiai pavojingi Uždraustą vaisių kvailai reklamuoja, Manosios mintys pasiklydusios vaikšto - Realybėje tu užkariauji vaizduotę. Atrodai viliojančiai, bet aš negaliu Mylėti tavęs, nebent apkabinti. Silpnybei akimirkos atrasiu jėgų - Tik savo vienintelei išnuomoju širdį.

"Kūrybos sezonas jau baigėsi"

Vaizdas
Mano kūrybos sezonas jau baigėsi. Sunkūs atodūsiai dūžta į stiklą... Kreivas žodynas ir juodrašty taškas- Mūza išalkusi sieloj prabyla. Daugiau nei mažai, mažiau nei daugiausia Porcija veiksmo kas kartą kitokia. Aš nematuoju, nebesveriu žodžių - Pasiimu visą akimirkos dozę. Ir gaunu narkozę, tam tikrą palaimą, Plunksnai pavaldžią, simbolių menui... Raidė po raidės suformuojamas tekstas. Ačiū už prieglobstį popieriaus lapui. Sakiau, negirdėjot? Sezonas jau baigėsi. Viskas kitaip negu buvo anksčiau- Dingo akimirkos veriančios mąstymą... Dingo, liepsnojau, staiga užgesau. Priesaikos niekam nemėgau sakyti, Todėl patylėsiu, nesmerkite, žmonės. Sugrįšiu ar ne atsakys tik likimas- Lyrinis "aš" nepažįsta tikrovės.

"Ešelono malda"

Vaizdas
Skara lininė ant ratelio... Kuodelis vilnų nesuverptas... Ir obelys taip skaudžiai žydi... Rauda. Sūnus ištremtas. Gyvuliniu vagonu geležinkelio bėgiais, Su nosine balta tarp pirštų, Vėjo bučiuojamas į kruviną veidą Ir nuogas atodūsis: "Mirštu...". Plazda viltis danguje nerami. Gyvybė gęsta gyvulių vagone. Širdis neritmingai krūtinėje virpa: "Aklam traukiny ar šaltam barake?" Sutinusios akys, bala eritrocitų, Šimtai kilometrų, sužvėrėję kareiviai... Tik šautuvų buožėmis alkis nurimsta... "Kurgi jūs esate, sielų pirkėjai?" "Greičiau pasiimkite manąją sielą, Neleiskite degti kančioj ir skausme. Žinau, kad sunku bus palikt šį pasaulį, Ilgėsis tos obelys ir mano mama..." Bet aš dar sugrįšiu į gimtąjį kraštą Vėjo nešiojama kelkraščio dulke. Atverkit vartus - į svečius atkeliausiu Ir jei teberasiu, paguosiu motulę."