"Ištikimybė"
Mirtinas grožis tavyje pakerėjo, Tobulos linijos į nuodėmę veda. Kas kartą ant kelių lyg pakirstas vėjo, Medis nulūžta, klumpu, bet man gera. Aš nejaučiu gėdos ant kelių klūpėdamas. Jaučiuosi lyg būčiau devintam danguje... Angelas puolęs prieš savo dievaitę, Nusidėjęs dėl progos pažvelgti į ją. Rojaus sode, kur žalčiai pavojingi Uždraustą vaisių kvailai reklamuoja, Manosios mintys pasiklydusios vaikšto - Realybėje tu užkariauji vaizduotę. Atrodai viliojančiai, bet aš negaliu Mylėti tavęs, nebent apkabinti. Silpnybei akimirkos atrasiu jėgų - Tik savo vienintelei išnuomoju širdį.