"Degantys pieštukai"
L ėčiau nei lėtai- taip aš tave nurengsiu akimis. Ir tuomet man jau nebesvarbu kas bus toliau... Tu modelis, o aš tik rentgenas peršviečiantis tave nuo galvos iki kojų. Storas grafito sluoksnis-Myliu, tobulos linijos- Dievinu Tave. Klausi ką reiškia tamsus koloritas? Tu nebe mano. Patenkinta?
Reikia eskizo, bet aš jo nenoriu. Aš noriu tavo autoportreto. Tokio autoportreto, kuris kabėtų ne tik ant kambario sienos, bet rastų savo vietą ir tavo minčių palėpėje, tavo sielos kertelėje. Noriu portreto su lūpomis slepiančiomis aistrą, akimis pilnomis tavęs. Jau trečia para kai lija, o rankose dega pieštukai. Man neskauda, atrodo tuoj liks tik pelenai. O tas iš doros kelio vedantis žvilgsnis... Nors ir kaip norėčiau negaliu jo pamiršti, man tai patiko. Prisimenu tą saulėtą birželio vakarą, kai po sunkios, kupinos apmąstymų dienos ištarei tuos 3 lemtingus, suteikiančius antrą kvėpavimą bei sirgimą tavimi žodžius. Negalėjau patikėti, kad būtent tu kreipiesi į mane. Negalėjau patikėti, ka