"Vakaras"
Stiklinėje vakaras, šalia - moteris... Gaila, kad tik ant žurnalo viršelio. Saldesnė už cukrų ta žavi paslaptis. Kuo ji vardu ir koks gi jos credo? Kiek kartų save dar mėginsiu apgauti Regėdamas tuščią kvepalų buteliuką, Jog mes nepažįstami ir noro draugauti Niekad nebuvo ir nebus per atstumą. Kiek kartų dar liesiu sruogą plaukų Įsipynusią žirklėse daugelį metų, O pašto dėžutėje lauksiu laiškų, Kuriuos, jei ne paštininkas, vėjas atneštų...? Pro rakto skylutę ir purviną lietų Einu mintimis basomis lyg per stiklą, Skausmą palikęs arbatoje mėtų, Namuose, ant palangės gėlei išpiltą. "Viskas. Pamiršta" kartojau ne kartą Vartydamas puslapius margo žurnalo, Kuriame ant viršelio šypseną baltą Lūpos raudonos dovanoti vis bando. Nelankiau paskaitų abejingumo tema, Negavau nei diplomo už dirbtiną džiaugsmą... Nėra ir nereikia, kokia man nauda, Kai širdis pasiilgusi to, kas brangiausia? Stiklinėje vakaras, aplink ramuma..