"Naktim užrištos akys"
Tavimi prabėga pirštai Šerkšnotam vakaro kupė. Jaučiu kaip lūpas man suvilgai Ir keičiasi "esu" prasmė. Už durų du pasauliai miega. Akli, nebylūs - Tu ir Aš. Kol esam čia, abu į vieną, Kol du Esu, šalin ribas. Pasek man pasaką lig ryto, Kurioj nebūtų praeities. Užgauk jautriausią jausmo stygą Ir pasakyk: "Tai iš širdies!" Kol dar nepasiekta stotis Ir siluetai dar nedingo... Jei žodžių pasakai pristigs - Rasos lašų širdis ant stiklo... Ir pirštų žymės mus išduos - Sugros peronui geismo gamą. Tegul... Negalime paslėpt aistros, Meluoti sau, kai rankos dreba. Prabėga lūpos tavimi Nuo forte lig švelnaus piano. Užrištos akys naktimi Ir man ir tau kuždės "Aš tavo..." Yra vienintelė tiesa: Aš tavo - iki pabaigos. Naktų žydėjimo laike Prašau, netark man adios.