"Naktim užrištos akys"

Tavimi prabėga pirštai

Šerkšnotam vakaro kupė.

Jaučiu kaip lūpas man suvilgai 

Ir keičiasi "esu" prasmė.

Už durų du pasauliai miega.

Akli, nebylūs - Tu ir Aš.

Kol esam čia, abu į vieną,

Kol du Esu, šalin ribas.

Pasek man pasaką lig ryto,

Kurioj nebūtų praeities.

Užgauk jautriausią jausmo stygą

Ir pasakyk: "Tai iš širdies!"

Kol dar nepasiekta stotis

Ir siluetai dar nedingo...

Jei žodžių pasakai pristigs -

Rasos lašų širdis ant stiklo...

Ir pirštų žymės mus išduos -

Sugros peronui geismo gamą.

Tegul... Negalime paslėpt aistros,

Meluoti sau, kai rankos dreba.

Prabėga lūpos tavimi

Nuo forte lig švelnaus piano.

Užrištos akys naktimi

Ir man ir tau kuždės "Aš tavo..."

Yra vienintelė tiesa:

Aš tavo - iki pabaigos.

Naktų žydėjimo laike

Prašau, netark man adios.