"Plėšrūnai"
Kruvinų žvaigždžių uogienė laižo kaktuso paviršių, o mes plėšriausioj tamsoje su savo ego susirišom. Nuo proto ašmenų atšipę.. Pirmyn... Atgal... Be jokio teksto. Žalia šviesa avantiūristams - mieliau nei geltona iš LESTO. Tepu natas užkimus delčiai su kruvinų žvaigždžių uogiene. Laimingi psichiniai laiškai - ne mano kiemo panacėja. Juodoji varna ant turėklo, bezdėk ir tuštinkis kiek nori. Pirma šalna pražys kurortai ir tu - virš debesų, pigioji... Šukuoji garbanas dievams, o žemėj liūdi balalaika. Nebūsi dalimi skiemens kas turi daugtaškį ir saiką. Rujoja šalikai išdidūs. Kaukėti - netgi prieš save. Vienaskaitos riba išnykus. Ar konstatuoti? Nevalia! O mes lyg šlapdriboj sekundės ar alėja raudonų spyglių. Gal pats nesugebu užaugti, bet savo gėlę auginu.