"Plėšrūnai"

Kruvinų žvaigždžių uogienė

laižo kaktuso paviršių,

o mes plėšriausioj tamsoje

su savo ego susirišom.

Nuo proto ašmenų atšipę..

Pirmyn... Atgal... Be jokio teksto.

Žalia šviesa avantiūristams -

mieliau nei geltona iš LESTO.

Tepu natas užkimus delčiai

su kruvinų žvaigždžių uogiene.

Laimingi psichiniai laiškai -

ne mano kiemo panacėja.

Juodoji varna ant turėklo,

bezdėk ir tuštinkis kiek nori.

Pirma šalna pražys kurortai

ir tu - virš debesų, pigioji...

Šukuoji garbanas dievams,

o žemėj liūdi balalaika.

Nebūsi dalimi skiemens

kas turi daugtaškį ir saiką.

Rujoja šalikai išdidūs.
Kaukėti - netgi prieš save.
Vienaskaitos riba išnykus.
Ar konstatuoti? Nevalia!

O mes lyg šlapdriboj sekundės
ar alėja raudonų spyglių.
Gal pats nesugebu užaugti,

bet savo gėlę auginu.