"Miegantis miestas"

Virš miegančio miesto skrenda angelai...
Virš miegančio miesto tvyroja rūkas.
Čia žmones užmigdė kasdieniai skausmai:
Patyčių lavinos bei abejingumas...

Rytas ar vakaras, diena ar naktis
Padėtis lieka kritiška metai iš metų
Bet aš tikiu ir žinau, jog viltis
Žus paskutinė, jei meilė sudegtų.

Bet mano krūtinėje meilės laužai
Dega, negęsta, skleidžia šilumą, gėrį...
Virš miegančio miesto balti angelai
Nusileidžia ant žemės atvirai pakalbėti.
Kai(nors) aš...

Pried:
Iš skausmo verkiu,
Bet niekas niekas nemato
Kol meilė tyra
Šaltos širdies neatrado.

Naktis- mano draugė,
O diena- tarsi priešas-
Šviesoje tyko blogis,
Tamsoje-saugo Dievas.


Jie prašė manęs, kad atverčiau akis
Žmogui apakintam pykčio, pagiežos...
Kitaip virš miesto niekados nenušvis
Saulė, nepradings laimę griaunančios bėdos.

Jie prašė manęs, pabelsti į širdį
Kiekvieno iš mūsų ir atverti duris
Įsileisti meilės ir jėgų, kad pakilti
Ir paukščio sparnu apskriet likimo kliutis.


Pried: (2x)
Iš skausmo verkiu,
Bet niekas niekas nemato
Kol meilė tyra
Šaltos širdies neatrado.

Naktis- mano draugė,
O diena- tarsi priešas-
Šviesoje tyko blogis,
Tamsoje-saugo Dievas.


O aš tik ištariau: "Atleiskit. Aš- ne Dievas.
Neturiu tiek galybės, nesu visagalis.
Mano žodis prieš viską jau nieko nevertas
Jei būčiau... Ant kaklo kabėtų medalis.

Aš eilinis žmogus, tik blaiviai mąstantis
Nieko pakeisti aš negaliu
Kol akys užmerktos, širdis užtrakinta
Graži realybė pasislėps tarp sapnų.

Pradėkim nuo savęs, jeigu norime keistis
Taikos ir mielės angelai mums padės
Aš tikiu, jog tada virš miesto tvyrantis rūkas
Pradings, o mūsų gatvę vėl saulė nušvies.

Pried: (2x)
Iš skausmo verkiu,
Bet niekas niekas nemato
Kol meilė tyra
Šaltos širdies neatrado.

Naktis- mano draugė,
O diena- tarsi priešas-
Šviesoje tyko blogis,
Tamsoje-saugo Dievas.

(trečiąkart(lėtai))
Šviesoje tyko blogis
Tamsoje-aš ne vienas...

*Daina rašyta Marijui Mikutavičiui