"Pakeliui į šviesą"

Pažiūrėjau koncertą per TV, pasiklausiau vėjo serenadų, išgėriau karštos kavos ir pasiėmęs tušinuką bei sąsiuvinį pradėjau "taškytis". Neįtikėtina-eilės liejasi savaime. Raidės po raidės, žodis po žodžio ir jau yra 2 posmai. Vėliau 3, 5 ir taip toliau kol mintys išsenka ties 30-ąja strofa. "Užteks!"-, pasakiau sau ir tėškiau tušinuką į stalčių. Tegul pasiilsi. Kas žino, gal greitai jam vėl teks kibti į darbą.

Manau, kad šis kūrinys puikiai pritaptų ir kaip dainos tekstas. Gal ir nėra jis toks itin aukštos klasės, bet surepuoti visa tai išeitų kuo puikiausiai. Stengiausi jį kurti hip-hop'o stiliumi. Jei kas norėtų, mielai suteikčiau galimybę šį kūrinį aprengti muzikiniu apvalkalu. Tai va, o kol kas yra kaip yra ir šias eiles palieku tavo, mielas skaitytojau, akims ir mintims. :)

Skendau alkoholyje, bandžiau nusižudyti...
Gyvenimas taip greitai bėgo - nebandžiau jo sulaikyti.
Kas dieną savo laiptinėj, prie savo buto durų,
Įsirėmęs į sieną taikiausi su skurdu.

Nemačiau ateities, o gal to pats nenorėjau...
Kažkas širdį draskė, bet aš tik skersą dėjau.
Žiūrėjau pro lango supuvusius rėmus
Į apsimyžusį dangų, pamiršau visus tikėjimus.

Keiksmažodžiai atrodė man vieninteliai padorūs žodžiai
Gatvės kvartaluos neatrodyti nuobodžiai -
Kieme su bomžais- jau kita istorija...
Tu su jais - draugai, antraip negyvas savo zonoje.

Cigaretės, žolė, heroinas, aguonos...
Nors ir kaip norėjau, visos šaibos ėjo ne ant duonos
Kaip kūdikis prie parduotuvės butelį apžiojęs,
Tūnojau aš ant šalto cemento, o marškinių rankovės...

Ėjo metai iš metų - padėtis liko kritiška.
Nutolau nuo pasaulio normalaus... Tokia politika.
Iš skausmo, per prievartą į šūlę traukiau aš kas rytą
Savo portfely su savimi nešiojaus savadarbę bytą.

Rajono mafija tyko už kiekvieno kampo.
Satanizmo šalininkai tave pagavę greit sušaudo.
Niekur, žmogau, basas nekeliauk iš savo chatos-
Kulką išrašys į galvą ir basta! Čiau mučiačios!

Šūlėjė per pamokas kramtydavau Dirol'ą,
Spjaudžiau ant grindų... Man viskas buvo ore.
Tolyn siuntinėjau pedagogus ir visą kitą šaiką,
Kuri šitoj įstaigėlėj už kapeikas tempė laiką.

Pertraukų metų, už sporto salės traukiau dūmą
Direktorius pamatė. Pradėjo stumdyt dūrą
Reikalavo pasiaiškinti, kaltę pripažinti...
Likau netekęs amo-prireiks tėvų. Ka daryti?

O mano tėvas ir motina jau 10 metų po žalia velėna.
Turiu suvesti sąskaitas už nuodėmę kiekvieną.
Tėvų nėra gyvųjų tarpe, aš vienas kaip pirštas,
Pamirštas artimųjų, mane globoja vien tik rūkas tirštas...

Etiketo taisyklės man buvo visiškai nulis
Atėjo laikas rinktis šmutkes ir trinktelkt durimis šūlės
Skridau iš moksleivio suolo,išraižyto gestūra,
Neatsigręždamas atgal, kritau į gatvės kultūrą.

Įstojau į elitinę grupuotę savo kiemo
Dantų matematika, fanarai, neklausiaus nei vieno...
Noškę pasiėmęs amžindavau žygdarbius -
Dirbau už dyką, dubasinau pydarus...

Stengėsi dažnai mane mentūra supakuoti
Ka darysi? Reikia tepti slides ir tolyn iš čia važiuoti.
Bet vieną kartą jie mane surado.
Rado besislapstantį ir mirštantį iš bado.

Praleidau keletą parų nelaisvėje už grotų
Izoliuotas nuo visuomenės, su savo mintimis ir protu
"Tai buvo paskutinis kartas!"-,sau bandžiau prisiekti
Tačiau ir vėlei kriminalas... Ir vėl turiu sėdėti.

Išaušo akimirka - gavau raktus į laisvę.
Mėginau nuo tos dienos atrasti prasmę
Gyvenimo, kuris nenuspėjamas lyg filmas -
Gali būti laimės kupina pradžia, o liūdnas finišas.

Buvo sunku - stengiausi įgauti padorumo,
Atsikratyti blogo elgesio, įgauti neutralumo...
Grįžau į mokyklą, į tą patį sužalotą suolą,
Į tą pačią įstaigą, kur kažkada man buvo bloga.

Mečiau rūkyti, narkotikus vartoti...
Nuo viso šito šūdo per miegus ėmiau vaitoti.
Pradėjau rūpintis biudžetu-centą su centu taupyti -
Nereikia elgetauti, turiu už ką ir duonos įsigyti.

Kibau į mokslą rimtai ir pozityviai
Nerūpi man eilinės kekšės, lovos ir prezervatyvai
Mieliau renkuosi knygą - ji mane atpalaiduoja.
Nenoriu grįžti ten kurti pikti liežuviai loja.

Padariau remontą savo butui, 5 gabalus paklojau
Atradau harmoniją, ramybę, bet prie šito nesustojau
Iešojau sąvokos, ką reiškia žodis "Meilė",
Bet žodynas tiksliai nepasakė. Pačiam patirti būtų laimė.

Ir viskas prasidėjo šaltą rudenio vakarą,
Mokyklos kieme.. Ech... Kokia palaima, pasaka!
Iešojau minioje savininkės žalių akių.
Ji buvo mano draugė, o gal daugiau... Kažko nesuprantu.

Bet susitikom sporto salėje, kur grojo muzika nepriekaištinga,
Turėjom šventę-dvyliktokai taškė viską kas prie veido limpa...
Bet susitikom švarūs, gražūs. Tai buvo mūsų pirmas kartas
Pamačiau aš tą panelę, išsižiojau: "Ot, kad mane velnias..."

Pabėgome nuo triukšmo, norėjosi pabūti dviese.
Patraukėme laukan, atradom atokesnę vietą.
Prisėdom ant suoliuko ir pradėjom dėstyt savo
Man žiauriai pasidarė gėda, ausys raudonavo...

Trūko man drąsos, kad žmogiškai prabilčiau -
Klausiausi ką jinai kalbėjo ir galvą tik linkčiojau.
Kažką nebyliai stengiausi išpasakot į temą
Suvokiau, kad neprošal man būtų spręsti šią dilemą.

Kažkiek apsikeitę mintimis pradėjom klaidžioti.
Pirmyn, atgal nuo šūlės link prekybos centro vaikščioti.
Sugrįžome į sporto salę, melodijų prikimštą erdvę,
Nutarėm pašokt, draugai, klasiokai liko išsigandę...

Mane su ja pamatę etiketę užklijavo
Trumpiau tariant, mes - porelė, bet prikolas nesigavo
Pašokom vieną valandą ar dvi... Gerai nepamenu.
Mūsų pažinti sustojo ties vienu electro gabalu.

Baigėsi garsai ir šokį pakeitė išsiskyrimas
Nieko nėra amžino, toks buvo vakaro likimas.
Skendau jos glėbyje, už šiltą sutemą dėkojau
Sėkmės palinkėjau ir vienatvei vėl ranka pamojau.

Grįžau į namus apšalęs, su minčių bagažu
Užmigau, pabudau, matau momentą šį gražų,
Kaip kino juostoj sustabdytą kadrą
Kol kas tokį vienintelį, neįkainojimo vertą.

Kitą dieną, vakare, parašiau aš jai žinutę:
"Tai buvo nuostabu. Ačiū tau, mažute".
O ji- "Mes buvome to vakaro herojai".
Skambėjo nuoširdžiai tie išsakyti žodžiai.

Nuo pirmo pasimatymo draugystė mūsų sutvirtėjo
Sulaukiau jau seniai tikėto permainų vėjo
Susižavėjimas ar meilė mane tada aplankė
Rūkas virš manęs pradingo... Šiluma keista padangėj.

Dabar ruduo. Iš draugų pavirtom priešais
Jau pusė metų karo kirvis rūdimis aplietas
Mūsų pokalbiai jai buvo flirtas, neprotingos mintys,
O lygiai prieš metus norėjau viskuo tik su ja dalintis.

Galbūt aš padariau klaidų, kurių pakeisti negaliu
Atleisk man jei gali, nenoriu skęsti nevilty...
Įkritęs į fotelį, prie teliko kas vakarą.
Gyvent nežinomybėj: kaip tau sekas?... ką veiki?...