"Diagnozė: 621 ir kiti "malonumai"
Sveiki, skaitytojai! Pagaliau, po 4 mėnesių pertraukos, turiu Jums kūrybinių naujienų. Gerų ar blogų palieku spręsti Jums. Tai ką netrukus skaitysite buvo parašyta vakar net nesitikint apie tai parašyti ir tuo labiau viso to pabaigti. Tai galiu vadinti eksperimentine kūryba, nes nieko panašaus iki šiol nėra tekę kurti. Jeigu tai bent šiek tiek patiks, stengsiuosi užbaigti ir kitus, seniau pradėtus, panašaus stiliaus darbus. :) Gero klaidžiojimo minčių labirintais. :)
Kokia "skani" ta mirtis... Ypač kuriama Europos ekologų. Myliu tuos suknistus tris skaičius prie vienos išsižiojusios ir apydvasniai atrodančios raidės. Myliu su pusryčiais, pietumis ir vakariene.
Spaudžiu jums dešinę, "chebra", už vėžių ir kitų onkologinių katastrofų fabriką įkurtą visoj toj košėj, kuri turi skambų ir nekaltai atrodantį vardą Maistas- mokate mulkinti liaudį, bet, tuo pačiu, kairė ranka automatiškai siunčia jus nafik. Mes išeisime, bet ir jūs ilgai negyvensite, juk aš kaip ir tu nesame nemirtingi. Mes sėjame neapykantos sėklas savo ateities kartoms, kad jūsų kartos nerastų ramybės. Kažkas mokė mus gyventi taikoje ir meilėje, bet mums eiliniams žmonėms nusispjauti į tai... Kol žmogus žmogui ne žmogus - laisvė emociniam karui.
******* ***** ******* ***** *******
Kokia "skani" ta mirtis... Ypač kuriama Europos ekologų. Myliu tuos suknistus tris skaičius prie vienos išsižiojusios ir apydvasniai atrodančios raidės. Myliu su pusryčiais, pietumis ir vakariene.
Mankštinu žandikaulį ir džiovinu akis šluostydamas jomis etiketes su instrukcijomis - iš ko susideda viena ar kita supermarketo bomba, kurią, nors ir kaip nenoriu, per prievartą turiu į save paleisti. Ir taip savotiškai, aš tampu kamikadze. Nenoriu, bet reikia, nes nėra kitos išeities. Bet palaukite... Gal kaip tik geriau mirti iš alkio čia ir dabar nei delsti iki tol, kol baltųjų chalatų mafija sulauks tavęs, kad galėtų tau pagraibyti už širdies, piniginės bei pasakyti: "Chana, seni, prisižaidei"?Neturiu konkretaus brėžinio, kuo prasideda ir baigiasi mano diena, kas mano lėkštėj, puodely ar šaldytuve. Tręšia mus ekologai su savo ekologija, trina lyg nereikalingas linijas, kurių, jų nuomone, bendrame pasaulio vaizdinyje yra per daug. Ir net nereikia jokio kontrolinio šūvio, kuris prasidėtų su lig nuosekliai einančiu 3, 2, 1. Dabar tik 6, 2, 1 ir ašarų liaukos darbuojasi prie kapo.
Spaudžiu jums dešinę, "chebra", už vėžių ir kitų onkologinių katastrofų fabriką įkurtą visoj toj košėj, kuri turi skambų ir nekaltai atrodantį vardą Maistas- mokate mulkinti liaudį, bet, tuo pačiu, kairė ranka automatiškai siunčia jus nafik. Mes išeisime, bet ir jūs ilgai negyvensite, juk aš kaip ir tu nesame nemirtingi. Mes sėjame neapykantos sėklas savo ateities kartoms, kad jūsų kartos nerastų ramybės. Kažkas mokė mus gyventi taikoje ir meilėje, bet mums eiliniams žmonėms nusispjauti į tai... Kol žmogus žmogui ne žmogus - laisvė emociniam karui.
Komentarai
Rašyti komentarą