"Lietuvai"

Iš paukščio skrydžio - dalelė vienybės,
Iš arimų juodųjų - artojo daina.
Linguoja berželis, vėjo blaškomas rymo
Ir prabyla sakydamas: "Čia - Lietuva".

Čia mūsų namai, mūsų ašaros, juokas...
Čia tėviškės kloniai auksinės spalvos...
Čia ryto rasa plauna mudviejų kojas
Suteikdama atgaivą kasdieniuos darbuos.

Čia broliai ir seserys laisvę brangina,
Širdis saugo širdį diena iš dienos,
Saugo, kad priešo ranka nepaliestų
Kovoja, kovoja vardan Lietuvos.

Laiko tėkmėj gimsta garsūs poetai
Naktimis lanko mūzos jų sielas, mintis
Gimsta šedevrai, garsėja poetai
Šlovė ilgalaikė, net jei užkluptų mirtis.

Ruginė duona ir šiltas pienas -
Maistas kūnui kamuojamam alkio.
Tikėjimas tvirtas ir Dievo artumas -
Tai dvasinis penas sielai nuo bado.

Nuo bado minčių, reikalingų mastyti
Tai, ką mes darome ar vis dar ketiname
Stiprybės, jėgos nežabotos šaltinis,
Kuriuo gyvenimo kelio dulkes nuplauname.

Branginkim ir saugokim tai, kas laimėta,
Tai, kas atsinešta iš amžių versmės
Mylėkime šalį, jos kalbą ir žodį,
Antraip - mes pražūsim ir tik dėl savo kaltės.