prieblanda.blogspot.com

Stotele, vidury laukų, Ar tau nešalta, nebaugu Vienui vienai gūdžioj nakty, Kada tvarkaraščiai akli. Tave palieka vienumoj Graffiti meno šalininkams. Tave palieka sutemoj Lyg postą juodadarbių ginklams. Stotele, vidury laukų, Kovok už laisvę po medžiu, Už šiukšlių dėžę be tabako... Priglausk ir skruzdėlę be šapo. Tu priedanga visiems lig vieno, Šaligatvio plytelių džiaugsme. Laimės ir bėdų sistemoj Suolelis dovanoja drausmę. Stotele, vidury laukų, Negalinti kalbėt balsu, Pabūk šią naktį mūza mano, Kai būsiu tavimi ant lapo. Plokštelę džiazo - rudenėja- Išgirsk ir sienomis sugerk. Pabūk lig ryto, mano fėja. Nepyk, išeisiu tik trumpam.

 Pra šau tavęs... Nutrauk tas skalbinių virves. Ir nežaisk Teleloto vakarais, Geriau pabūk su draugais. Gana liūdėt. Su savo liūdesiu kalbėt. Nusišypsok ir atverk langines - Pasauliui reikia tavęs. Gal sau tu niekas, bet kažkam – visuma. Tarytum laužas neramioj naktyje. Tarytum saulė po galybės audrų. Priedainis: Taip, savo laimę Rasime su meile Meile nuostabių draugų Taip gera išdalint save Ir gauti su kaupu... Gerai žinai - Kada sunku - padės draugai. Pagalbos ranką išties visada. Nenusigręžk, kai šalia. Nėra vilties? Padėk man galvą ant peties. Prisiglausiu arčiau nei arti... Ar jau tiki savimi? Piniguose tavo laimės nėra. Neieškok po lova, ten tik tamsa. Ne jau vienatvė tau užrišo akis? Priedainis: Taip, savo laimę Rasime su meile Meile nuostabių draugų Taip gera išdalint save Ir gauti su kaupu... (Choras + solo) Gera, kai galiu girdėti... Tavo balsą Gera, kai galiu pajausti.. Tavo meilę Gera, kai galiu matyti Tavo

Sveiki! Praėjus vieneriems metams ir beveik vienam mėnesiui, nusprendžiau visiems Jums, gerbiami skaitytojai, pakartotinai pateikti 2011-ųjų balandžio 5-osios vakarą radijo bangomis nuskambėjusią mano istoriją. Dėl tam tikrų priežasčių, įrašo kokybė nėra itin aukšta, bet juk ne garso bangose esmė, tiesa? Klausykite, siųskitės bei nepamirškite pasidalinti su savo draugais! Gero vakaro! :) Nuoroda į originalą: http://prieblanda.blogspot.com/2011/03/be-tabu-nauja.html Vakaro meilės istorija: "Be tabu" (Radio edit) (2011) Lietus FM

    Stiklinėje vakaras, šalia - moteris... Gaila, kad tik ant žurnalo viršelio. Saldesnė už cukrų ta žavi paslaptis. Kuo ji vardu ir koks gi jos credo? Kiek kartų save dar mėginsiu apgauti Regėdamas tuščią kvepalų buteliuką, Jog mes nepažįstami ir noro draugauti Niekad nebuvo ir nebus per atstumą. Kiek kartų dar liesiu sruogą plaukų Įsipynusią žirklėse daugelį metų, O pašto dėžutėje lauksiu laiškų, Kuriuos, jei ne paštininkas, vėjas atneštų...? Pro rakto skylutę ir purviną lietų Einu mintimis basomis lyg per stiklą, Skausmą palikęs arbatoje mėtų, Namuose, ant palangės gėlei išpiltą. "Viskas. Pamiršta" kartojau ne kartą Vartydamas puslapius margo žurnalo, Kuriame ant viršelio šypseną baltą Lūpos raudonos dovanoti vis bando. Nelankiau paskaitų abejingumo tema, Negavau nei diplomo už dirbtiną džiaugsmą... Nėra ir nereikia, kokia man nauda, Kai širdis pasiilgusi to, kas brangiausia? Stiklinėje vakaras, aplink ramuma..

Kovo 19-tą dingo mano šuo, O vakar mėnulį ant stogo stebėjom. Ir rūkėme žolę, ir bandėme lot, Kai į savo kaimynę nuogutę žiūrėjom. Kubietiški dūmai mus mafija pavertė. O gal tik drambliukai skraiduoliai mes buvom, Kuriems parašiutai nebuvo išduoti Ir šitą pamiršę ant žemės suklupom. Nukritę nuo stogo ilgai nesikėlėm. Reginio tokio kasdien neišvysi. Rasos prisigėrę ilgai neužmigom - Tos dieviškos kojos paskatino klysti. Visai nepajutome girgždesio durų. Visai nepajutom ir miego atakos. Girdžiu tavo balsą, mano kaimyne. Atrodo sapnuoju, bet paliečia rankos. Ir šuo kaip drugelis iš kiemo pabėgo - Skrido per tvorą fantazijos nešamas. Dingo, rytoj - neabejoju sugrįš. Ir jam reikia meilės, tikros - ne per pasakas.

Laikrašty - silkė: riebi, nevalyta... Tokia pasimetus, pradurta akimi... Spaustuvės kvapas raidžių tankumyne Supranta, kada naminukės eini. Iš gretimo namo kieme apsilankančio, Garsaus marškiniais ir kaklaraiščiais tipo. Barakudų aukos (celofaninio proto) Save reklamuojančios kaip prototipą. Grimasų akistata - panieką šaukianti. Kas miega ant laurų, kas guli purve. Abu silpnapročiai, šviesos nėr ko laukti. Ant laiptų turėklo kažkam bus chana. Ir silkė supūs nesulaukus gurmano... Ir ponas turtuolis pamiš nuo didybės. Ir daug ir mažai pinigų - pavojinga! Neberenki žodžių, skanauji mėlynes.