"Iškrypę kreipiniai"

Badysiu tavo smegenis kol mąstymą nudursiu,

talžysiu tau veidą beprasmybės skuduru

truputį purvinu. Neskauda? Tai ir nesiskųsk!
Juk melo pilnos akys gali neigiamai užburt.

Sukurti kančią tau, o sau - malonumą -

čia mano planas minimum, pilnamete dūra.

Manai radai žaisliuką... ? O jam žaidimas - tu.

Ir adatų masažas - jau ne uostymas klijų.

Kaip lėlę vudu neritmingai badau.

Kontroluočiau už virvių tik šitaip lengviau.

Truputį deginu tave išlukštendamas vatą.

Gesinti nenorėčiau, bet sudeginus negalima

žaisti tavimi, gerėtis išprotėjimu,

paversti gyvu masalu prieš tai ištepus žibalu...

Myliu tą suartėjimą tarp žaislo ir žaidimo.
Tada mes natūralūs - ne lenktynėse su mimikom.

Esame tik aš bei tavo užgaidos nežemiškos -

iškrypę kreipiniai, kurie krienais maitina angelus...

Nėra tarp mūsų taip, kad vienas duoda - kitas atima.
Mes darni pora aukų tik mano parašas su adata.