prieblanda.blogspot.com

Neturiu ko prarasti, leidžiu sau rizikuoti, Žaisti Va Bank ir save eksperimentuoti. Neturiu ko prarasti, nes jau nieko neliko Iš gero gyvenimo, kuris kažkam nepatiko. Spjaunu ant visko, kas žaisti man trukdo, Kas mane iki debilo laipsniškai smukdo Nebendrauju su žmonėm,kurie nešioja etiketę, Kaip akių dūmėjai, patys proto netekę. Negaliu pakęsti garbėtroškų personų. Nors, tiesa pasakius, iš dalies ir aš toks esu. Bet smerkiu cinizmą,dievinu nuoširdumą... Štai toks tas pasaulis mano žvilgsniu.

Aš neturiu tėvų. Mane globoja tetos. Kai noriu verkti, šalta, Mane sušildo rankos. Deja, ne tėvų: Nei tėčio,nei mamos- Vaikų namų, Kur daug šilumos. Tėvai mane paliko, Bet kodėl,nežinau. Todėl šiandien kaip beprotis Lemties atsakymų prašau. Kodėl ir kam, kuo nusidėjau? Kad ligi šios dienos regėjau Tėveliai... Jus abu-tik kartą Kai gimęs ištiesiau pasauliui ranką. Į šviesą dienos pasisemti jėgų, Kad laimingai eičiau gyvenimo keliu... Kad siekčiau tobulybės jūsų dėka, Apgaubta meile ir šiluma... Džiaugiuosi nors tiek, kad esu namuose Nemėtausi gatvėse, apleistuose kiemuose... Džiaugiuos ir tuo pačiu patylomis sau verkiu- Man širdelę skauda. Mama,tėti... Kur tu? *Skiriu savo nei kartą gyvenime nematytai sesutei...

Tąmet Valentinas buvo septintokas, 14metų jautrios širdies vaikinukas, įsimylėjęs jauną, gražią ir simpatišką mergaitę, savo bendraklasę Gabrielę. Galvą jis galėjo paaukoti, kad ji į jį atkreiptų dėmesį, tačiau diena po dienos viltis Valentinui blėso. Vieną dieną per anglų kalbos pamoką vaikinukui ir jo bendraklasiams teko rašyti kontrolinį darbą. Prieš pamoką mokytoja susodino mokinius po vieną į kiekvieną suolą. Valentinui atsirado dar vienas šansas, kad jo mylimas žmogus pagaliau pažvelgs į jį tomis meilės jausmo ir tyrumo kupinomis akimis. Pradžia vaikiui buvo gan sėkminga. Mokytoja Gabrielę pasodino į priešais esantį suolą. Sunkus kontrolinis darbas ir noras, kad jo svajonių mergaitė pažvelgtų į jį, paauglį, padarė ir visiškai užsisvajojusį ir nesusikaupusį darbui. Galop Valentinas pastebėjo, kad Gabrielei taip pat kažkas trukdo atlikti kontrolinį darbą. Netrukus mergaitė keletą kartų nedrąsiai žvilgtelėjo į savo bendraklasį. Valentinas netvėrė džiaugsmu, nors ir apsimetinėjo, kad

Tu mano diena ir mano naktis Tik tave pamačius man suvirpa širdis Tik tavo akys man atspindi šviesą Kai šiam gyvenime būna tamsu kaip niekad. Tik tavo ašaros ikvepia kurti eiles Apie pirmą ir vienintelę meilę Nes tos ašaros man tarsi viską pasako Kad nemoku gyvent be tavęs. Tik tavo meile manoji meilė gyva Tik tavo siela, jausmais gyvenu šia diena Tik tavoji šypsena paguodžia kai sunku Ką dar tau pasakyti? Labai tave myliu. *Šie posmai gimė vieną vėlyvą ir tamsų 2006-ųjų gruodžio vakarą. Jeigu neklystu, tai buvo gruodžio 27-oji,visai kelios dienos iki Naujųjų metų, kada dar LNK rodė paskutinį, 3-ąjį "Kelias į žvaigždes 3" finalinį koncertą. Aišku, galbūt kažkiek tai prisidėjo prie šio eilėraščio atsiradimo, bet didžiausią poveikį visam šiam kūriniui egzistuoti suteikė tokia populiari daina kaip Lemon Ice-Right Here Waiting.

Ateis naktis ir vėl ašara riedės Sūri,pilna skausmo-ant mano širdies Širdies,kurią sužeidei meile netikra Dabar žinau,kad taip moki tik tu viena. Tau mano jausmai,tarytum žaislai Tu jais žaidei svajonių pily Kad manęs tu nemyli tik dabar man pasakei Sukeldama skausmą manojoj širdy... Ir raudonos rožės,kurias tau dovanojau Ir visas gyvenimas, kurį dėl tavęs paaukojau Ir meilė, jausmai,kuriais taip tikėjau... Nuėjo veltui. Be reikalo tave mylėjau. Bet kas buvo pražuvo, laiko neatsuksi Nesugrįši į praetį ir jos nepakeisi Teliks prisiminimas apie tave dar ilgai Sužeista širdis,sujaukti jausmai. *Tiesiog,eilėraštis be pavadinimo.

Tą kartą lijo šiltas lietus, Gaivino mūs širdis,sielas,jausmus... Tirpdė ledus ir aukštas mūro sienas, Skyrusias mus ir mūsų meilę tyrą. Dabar viskas žuvo,jau nieko nebeliko Mums kliudžiusios kliūtys niekais pavirto Neliko sienų,užgožusių meilę, Neliko ir ledų sustingdžiusių laimę. Nuo šiol mes kartu,mums nieko netrūksta- Mes turim vienas kitą,švelnia meile supam... Po ilgų klajonių,mes vėlei kartu, Kaip pora viena kitos išsiilgusių širdžių. *Šie žodžiai gimė dar pernai per vieną lietuvių kalbos pamoką(savaitė prieš poezijos šventę). Buvo užduotis sukurti bent tris eilėraščius šiai šventei, taigi, teko truputį paplušėti. :)

Prabėgs daug metų, daug dienų Ir laikas atgalios negrįš. Senus draugus pakeis nauji, Tavo margoj ateity. Kai senus draugus pakeis nauji, Atmink ir tuos,kurių jau netenki. Atmink,jie tau nuoširdžiai meilę aukojo: Tave gerbė,mylėjo,gerumo nestokojo... Atmink,tu-mums brangus žmogus, Iš atminties sunku tave ištrinti. Nepakartojamas,lyg angelas švelnus Skleidi sparnus,ruošies po pasaulį skristi. *Šis eilėraštis buvo skirtas vienai mano buvusiai bendraklasei paskutinio skambučio proga.

*Tai humoristinis mano kūrybos eiėraštukas,kuris buvo skirtas mokykloje,birželio pradžioje,vykusiai poezijos šventei. Jis gimė netikėtai ir įvairioje apklinkoje. Vienas stulpelis-autobuse,kitas-klaidžiojant po miestą su telefonu rankoje,trečias-dar kitoje vietoje. Na o ar šis eilėraštis vertas vadintis eilėraščiu spręskite jūs. Eina Mikė takučiu, Su granatų krepšeliu, Koją kelia,pėdą mina, Mintys po minties vis kyla. Traukia Mikė pas Knysliuką. Tiesiai tiesiai per laukus. Oi sprogdins paršelio namą! Karas pasaulinis būs. Mat kadaise buvo Maša, Šių dviejų draugų pana, Ar ironiška ar keista, Bet meilė buvo jai tikra. Ir pakėlė Mikė vėją- Pasklido gandas-Maša jį palieka. Su Knysliuku slaptai vestuves jau planuoja Ir Mikei Pūkuotukui smegenis pudruoja. Dabar jau Mikė pas paršelį Ir po langais granatas meta, Bet tai jis daro nesėkmingai- Granatos nuneša jam ranką.

*Truputis erotikos,karštos vasaros,laisvės ir įspūdžių-taip apibūdinčiau pagrindinius aspektus naudojamus šiame eilėraštyje. Kai pamatau tave praeinančią gatve Širdis sustoja ir akys krypsta į tave. Rankoje ištirpsta karameliniai ledai Bet juos aš po truputį suvalgau lėtai. Mano akys lydi kiekvieną tavo žingsnį, Grakštų kūną ir viliojantį žvilgsnį. "Mmm... Saldainiukas."-,mintyse pagalvoju Nors imk ir suvalgyk. Labai tavęs noriu. Skoningai ir gundančiai šiandien atrodai- Ne taip kaip kiti grožio etalonai. Trauki kaip magnetas vyrą kiekvieną Nepaleisčiau tavęs nei naktį nei dieną. Miesto fone-fontanų purslai, Saulė kepina danguj aukštai Lauke +30 - beprotiškas karštis Netikėta mintis-reikia kartis. Nukreipiu dėmesį į tavo kojas- Vos ne tobulos formos ir mini sijonas Ir netikėta mintis iš karto pradingsta Net karštis nebaisus,tik seilės tįsta. Rudo įdegio oda ir mėlynos akys- Viskas būdinga kaip tropinei mergaitei. Mergaitei,kuri mane sužavėjo- Neapsakomu grožiu, plaukais keden

*Niekada to nebeandykite daryti namuose su savo augintiniais. O ypač tada,kai lauke toks negražus ir šaltas oras. ;) Sugalvokite padorią bausmę jums prasikaltusiam augintiniui. Eilėraštis-komiškas,su žiupsneliu juodojo humoro prieskonio. Silpnų nervų žmonėms patartina neskaityti. ;) Labas rytas,zuiki,mano! Su garuojančia kava Aš skubu prie tavo lovos "Biški" basas,"Biški" ne. Aš žinau-tu tingi keltis Po "kaldra" taip šilta gera, O už lango toks šaltukas, Ciūcius dantimis kalena. Šiandien rytą kūriau pečių: "Suvariau" glebuką medžių, Kiaulėms ėsti padariau Jei norėsi-liks ir tau. Pusryčiams-kepiau omletą Porą 'kiaušių" su Vegeta Čiut ant stalo neprivemiau Kai kažkokį š užėdžiau. O tas š-plaukai nuo Miciaus, To prakeikto juodo "kiciaus" Mat šokęs ant spintelės buvo Ir plaukų keptuvei kliuvo. Tad Miciukas jau uždurų: Atlieka bausmę,šąla,žiauru. Tik tu nepergyvenk,mieloji, Nudvės-parnešiu kitą. Sorry!

Kaip gaila vasaros naktų žvaigždėtų, Kai mėnuo švietė tamsoje. Ir buvo gera juo grožėtis Begulint pievoj žalioje. Kaip buvo gera užuosti kvapą Beprotiškai gražios laukų gėlės, Ragaut laukinių bičių medų, Bėgiot basam kur akys kvies. Kaip gaila-paukščiai mus palieka, Per vasarą sparnais išraižę dangų. Kaip gaila, nieko mums nelieka Tik žvelgt į rudenį pro langą. Ruduo į žemę vėl ateis Nepalikdamas vasaros turtų. Gamta ir žmogus pasikeis, Bet vasara grįš dar po metų.

Grįžulo ratai spalio danguj- Paslaptingi ženklai rudeninėj nakty. Pasiklydusios žvaigždės ten aukštai kažkur, Mėnulis skęsta nevilty. Gatvės nurimusios,prieblandos metas Tamsa užgožia mintis ir akis Automobilių griausmas ir žmonės.. Sumigo. Tyloj karaliauja naktis. Paukščių tako šviesa atkeliauja sapnai Pas tave į namus tau užmigus... Ir lygiai taip pat jie palieka tave Rytmečio aušrai nušvitus.

*Eilėraštis parašytas š.m birželio 28d 17:15min. Po šimts! Ir kaip jis pusę metų virtualiojo pasauliojo neišvydo?! Ar per mažai tau kartojau MYLIU?! Ar neparodžiau tau savo jausmų? Ir ką aš netaip padariau dėl tavęs, Kad tu kažkodėl nebemyli manęs? Pasakyk man, maldauju, kas buvo ne taip. Nepyk ir atleisk,už bloga neteisk. Pasakyk ir aš duosiu,ko tau taip ir trūko... Meldžiu tik nesakyk,kad mūsų meilė jau žuvo.

Deja, šie žodžiai "dvelkia" melu. Nesu įsimylėjęs ir juolab netikiu, kad mane kas myli. "Užplaukė" kartą, rugpjūčio 17-osios vakarą emociškai išsilieti. Čia jums pateikiu labiau padrikas mintis, o ne eilėraštį. Svajonės su tikrovės prieskoniu.. ką daugiau čia galiu ir pasakyti. Meile,aš buvau toks bejėgis Nežinojau kur dėtis,sielą draskė vienatė Meile,tu man suteikei laimės ir skausmo Padėjai pažinti save. Meile,tu mano gyvenimas Nepaliaujantis,tikras minčių ir sielos vaizdavimas Meile,tu sukūrei stebuklą- Man leidai mylėti,kiekvieną žmogų Taip kaip patį save.

Peilis rankoj išpuoštas krauju Širdis suvarstyta kulkos Niekas žodžio netars,nepravers jau burnos Niekas vardu jau nešauks. Giliai širdyje meilė tau jau išblėso. Viskas sudegė,liko šalti pelenai. Mintyse tik tavo siluetas dar gyvas, Bet ir jis,aš tikiu,negyvens amžinai. Sunaikinsiu aš viską,kas tave man mena, Sunaikinsiu,nužudysiu,skausminga nors bus Atsikratysiu bet kuo,net jei ir tu tai bebūsi. Šaltakraujiškai meilė pražus.

Plasdens lyg burė siela mano Klajoklio valkatos kūne Sustos širdis baimingai plakus Išvydus rytmečio aušroj tave.   Nepatirtų jausmų banga Skalaus seniai pamirštą meilės uostą Kai tu uždegsi manyje Lyg ugnį švyturio,tą meilę nežabotą.   Ir nepaliaujamai bėgęs laikas sustos Mano šaltos rankos įgaus šilumos Įgausiu antą kvėpavimą ir pamiršiu mirtį Nes tik su tavimi,iš naujo noriu atgimti. 

Tu tokia graži kaip laukų gėlė Vos tave pamatau man širdį varsto strėlė Amūras tik verčia mylėti tave Nors seniai jau žinau,kad mūsų meilei "chana".   Išspyrei mane pro savo buto duris Ok,atsiprašau,buvau gyvulys, Kai savo meile ne žodžiais, o veiksmais įrodinėjau. O kai nieko nesigavo-ant taves pirštą dėjau.   Įsileisk vidun,man šalta nesmagu Pagaliau atsitokėjau kaip gyventi turiu Prašau,nesipkjaukim kaip šuo su kate Rameks,mažute. Aš kitoks jau.Taika!

Mes buvome nuoširdūs vienas kitam. Mes buvome geri draugai. Tik staiga netiketai aplankė meilė tave... Ir taip diena po dienos mane pamiršai. Pamiršai.. nebendraujame taip kaip anksčiau: Nesulaukiu tavo demesio,nerašai žinutes.. Gaila ir liudna, kad viskas taip baigiasi. Gaila ir liudna, kad netenku tavęs. Būna kalbėsimės valandų valandas Tol, kol miegas ar kitos priežastys išskirs... Jaučiausi laimingas ir bent tau reikalingas - Dabar aš vienas kaip pirštas,tokia ta lemtis. Buvai tas siekis, dėl ko turiu gyventi Bet dabar man jau tai nesvarbu... Buvai ta viltis, kuri padėjo iškęsti Žiaurų gyvenima, pažinti žodį Myliu.  *Eilėraštis sukurtas remiantis tikrais išgyvenimais. Čia rašau pačią gryniausią tiesą. Šio kūrinio dėka, praradau tą žmogų, kuriam šios eilės buvo skirtos. Gaila, kad taip viskas baigėsi... :(

Sveiki visi! :) Nuoširdžiai visus norėčiau pasveikinti su šv. Velykomis. Plačios šypsenos veide, šiltų emocijų, gražaus pavasariško oro, o svarbiausia... Kietų kietų, kaip akmuo, margučių ;) Tegul per šias Velykas Jus aplenkia lig šiol kamavęs liūdesys. Žinoma, jei tokį jums išvis teko patirti. -------//------- -------//-------- --------//-------- Šiandien.t.y 2009.04.12 22.30 min , oficialiai pranešu, kad į plačiąją interneto erdvę paleidžiu antrąjį savo asmeninį tinklaraštį, kitaip dar vadinamą BLOG'ą. Šio BLOG'o pagrindą susidarys mano kūrybinė medžiaga. *Pastaba: Draudžiama šiame tinklaraštyje esančią informaciją naudoti savais tikslais neturint jo autoriaus leidimo. Jei nežadate laikytis šio miniatiūrinio reikalavimo,tai tegul atleidžia Jums Dievas už tokius darbus. Susisiekti su manimi galite el.paštu: naktibaldos@gmail.com