"Vaikystės aidai"

Pats naujausias mano kūrinys, kuris nuskambėjo iš mano lūpų per šįmet vykusią Poezijos dieną! :) Tekstas buvo ruošiamas naujai mano dainai, tačiau taip išėjo, kad tai nuskambėjo kaip eilėraštis.

Ar prisimeni, kai dar visai maži

Bėgiojom pievose basi?

Tikėjome meile iš pirmo žvilgsnio,

Buvom neklaužados,negalėjom viens be kito...

Nerūpestingi buvome, neklausėme tėvų,

Tam,kad vienas kitą pamatyti bėgom iš namų...

Negrįžtame laiku namo, kai pamokos jau baigiasi

Būna dūkstame kartu iki tada, kol saulė leidžiasi...

Bet bėga laikas,keičiasi žmonės.

Keičiamės mes-mūsų siekiai, svajonės.

Dabar mes paaugliai trokštantys iššūkiu

Dar šiektiek vėjavaikai su nerūpestingumo likučiu.

Tie metai praskrieję pakeitė viską,

Nusinešė ir jausmą meilės pirmos.

Dabar mes tik esame paprasti draugai

Ir rodos nieko neliko iš tos meilės tvirtos.

Atradome savo antrąsias puses,

Joms atiduodame savo ašaras sūrias,

Gaivinantį juoką, širdį glostančią šypseną,

Prasmingus, prisotintus meilės žodžius.

Džiaugiuosi tuo, kad tądien daugelis šiltai priėmė mano kūrybą. Tai mane dar labiau "užveža" kurti, rašyti, nestovėti vietoj ir judėti į priekį. Ačiū visiems, kas gerbiate ir mylite mano kūrybą. :)